- suliūbas
- ×suliū̃bas sm. (2); MT115, Sut žr. sąliūbas: 1. Jons N. ir Margreta N. nor ... į šventą suliūbą venčiavonystės įeiti Vln49. Nuodėmės regimos kaip ... sulaužymai suliū̃bų, apsirijimai DP518. Ji pajunko venčiavonystės suliūbą prastoti nuog senų dienų BBEz23,43. 2. Atmink ant suliūbo savo žadėjimą pirmą PK133. Kaip motė su vyru imame suliūbą su savo ponu MP230.
Dictionary of the Lithuanian Language.